Vokiečių filosofas, gydytojas, alchemikas, teologas, astrologas, homeopatas, medicinos reformatorius ir farmakologijos pradininkas Paracelcas (Filipas Aureolas Teofrastas Bombastas fon Hohenheimas) suformulavo savo garsiąją išvadą: „Viskas yra nuodai. Viskas yra vaistai. Ir viena, ir kita lemia dozės“.
MITYBA
Žmogaus mityba – tai daugybė nuolatinių cheminių reakcijų. Paracelcas pareiškė, kad liga atsirandanti iš elementų disbalanso. Taigi vyksta asimiliacija, kai dalis aplinkos yra paverčiama mūsų organizmu ir žmogaus sveikata priklauso nuo to kas taps mūsų dalimi. Nesportuojančiam su vidutiniu fiziniu aktyvumu jaunam sveikam žmogui vienam svorio kilogramui per dieną reikia:
1g baltymų. 1g riebalų, 4g angliavandenių
Mums visai nebūtina susiskaičiuoti visų mūsų suvartotų statybinių maisto medžiagų, vitaminų ir mineralų. Mūsų organizmai yra labai adaptyvūs, gebantys atsirinkti reikalingas maisto medžiagas iš maisto produktų. Todėl labai svarbu jam suteikti atitinkamą maisto įvairovę, į savo racioną įtraukti kuo įvairesnius produktus.
Padidėjus fizinio aktyvumo lygiui organizmo poreikiai keičiasi. Dirbant fizinį darbą didinamas riebalų kiekis, o sportuojant ir siekiant užsiauginti raumenis- baltymų kiekis. Sportuojantiems žmonėms kalorijų norma kyla moterims nuo 3150 kcal iki 4300 kcal, o vyrams nuo 3700 iki 6000 kcal per dieną. Dėl paspartėjusios judamojo aparato struktūrų sintezės ir pagausėjusio prakaitavimo, taip pat auga vitaminų ir mineralų poreikis. Todėl atsiranda galimybė jų trūkumą atstatyti maisto papildais. Reikia pažymėti, kad maisto papildai negali pakeisti maisto. Maisto papildai gali būti tiek energetinės maisto medžiagos, tiek vitaminai ir mineralai. Tačiau papildai neturėtų sudaryti daugiau kaip 10% raciono.
Šiandieną rinkoje yra įvairiausių kokteilių, jie gali būti skirti raumenų apimčiai didinti, kaip energetinis kompleksas prieš treniruotę ar net turi sudėtyje medžiagų, galinčių tirpdyti riebalus. Tačiau svarbu, kad jie būtų įsigyjami legaliose prekybos vietose, kurios užtikrina produktų saugumą. Kaip netoleruotinas vartojimo atvejis, galintis sukelti didelę žalą organizmui, yra steroidai, kurie yra farmacinis produktas - kitaip tariant vaistai. Net mėgėjiškai sportuojantys žmonės dažnai vartoja maisto papildus, ir reikia pridurti, kad gausiai prakaituojančiam žmogui labai rekomenduotina papildomai vartoti kalio (K) ir magnio (Mg) preparatus, ypač pastebėjus, kad traukia mėšlungis, trūkčioja akių vokai, sutrinka širdies ritmas ar padidėjus nuovargiui bei nervingumui. Sportavimo tikslai gali būti įvairūs, tačiau iš esmės pagerinti fizinius duomenis. Tam reikalingos profesionalų konsultacijos, ypač kai siekiama rezultatų nuo mėgėjiško sporto pereinant prie profesionalaus.
VANDUO
Labai svarbu neužmiršti ir išgeriamo vandens teikiamos naudos. Juk žmogaus kūnas didžiąja dalimi sudarytas iš vandens: 70% svorio sudaro vanduo, o smegenyse yra net 90%. Žmogaus vienam kūno kilogramui turi tekti apie 35 ml vandens. Tai yra 60 kg sveriančiajam per parą reikės išgerti apie 2 litrus vandens. Tačiau reikia paminėti, kad kiekvienas žmogus turi savo normą, kuri priklauso nuo jo valgomo maisto sudėties, sveikatos būklės, aplinkos veiksnių ir fizinio aktyvumo.
Intensyviai sportuojant išgeriamo vandens norma dvigubinama. Organizmui netekus 12-25 % vandens, jis žūsta. Tačiau sumažėjus vandens 1-2 %, gali nukentėti pratimų atlikimas ir jėgos rodikliai. Esant dideliam vandens trūkumui, tirštėja kraujas ir kenkiama širdžiai. Daug sportuojančių nevartoja skysčių treniruotės metu, nes manoma, kad tai irgi apsunkina širdies darbą, todėl tuo pasirūpinama prieš treniruotę. Tačiau prarasto vandens kiekio treniruotės metu atstatymas negali būti žalingas. Tam reikia pasisverti prieš treniruotę ir po jos, tuomet sužinomas išgarinamo vandens kiekis, kurį galima sunaudoti treniruojantis. Nors treniruotės metu numestas svoris nėra ištirpinti riebalai, tačiau tam, kad organizmas išgarintų 1 litrą vandens, sunaudojama 170-180 kcal. Tai – dar vienas būdas kalorijų mažinimui ir greitesniam svorio numetimui.
Na ir dažnai kyla klausimas: kokį vandenį gerti – mineralinį, gazuotą ar vandentiekio? Lietuvoje puikiai tinkamas vartoti pastarasis, t.y. toks, kurį vartojame kasdien. Mineraliniame vandenyje yra naudingų mineralų, tačiau jų perteklius organizme nusėda minkštuosiuose audiniuose, sąnarinėse kapsulėse, vidaus organuose formuojasi akmenys. Todėl neverta piknaudžiauti mineraliniu vandeniu.
Straipsnį parengė VU SSC kineziterapijos praktikantė Ieva Kaziliūnaitė.
Literatūra: Paracelsus: Herald of Modern Toxicology. Joseph F. Borzelleca